2010 m. rugpjūčio 8 d. 17:29
Grigorijus ir Algis maždaug po dešimtmetį praleido įkalinimo įstaigoje. Jie grįžo į pasaulį, babies games kurio nebeatpažino. Buvo praradę viltį tikėtis kažko geriau. Tačiau jie pateko į laisvėn išėjusių kalinių integracijos projektą. Pateko ir liko mokytis. Grigorijus siuvėjo, o Algis baldžiaus amato, tikėdamiesi susitvarkyti savo gyvenimą.
Algis prisimena savo potyrius atlikus septynerių metų bausmę įkalinimo įstaigoje: Kai grįžau, pasijaučiau ufonautu, nes žmonės pasikeitę, aplinka pasikeitusi viskas pasikeitę. Jį pasitiko kitokia realybė: Atėjau į visai kitą pasaulį, kur žmonės kitaip mąsto, kitaip galvoja, kitaip sprendžia klausimus. Tie dalykai, kurie anapus kalėjimo sienos buvo reikšmingi, čia juokas.
Ateidamas aš netikėjau niekuo, babies games gyvenimas man jau buvo nulis , - aiškina Grigorijus. Jis nesigaili nė vienos dienos, praleistos babies games socialinės priežiūros babies games centre: Žmonės atvėrė man gyvenimą. Parodė, kuriuo keliu reikia eiti. Jeigu ne projektas, nežinau, kas būtų.
Algis prisipažįsta anksčiau daug gėręs. Pradėjus eiti tikėjimo babies games keliu, įstojus į Veikliųjų vyrų klubą, jam neliko noro bastytis gatvėje, nutrūko jo ryšiai su senais draugais: Man nesinori būti su jais, nes aš matau jų motyvus, jų tikslą, babies games jie nuo ryto iki vakaro geria. Jie renkasi skverelyje babies games prie Aušros babies games vartų. Jų darbo grafikas: ryte pagirios, o likusį laiką vynelio paieškos.
Algiui jau penkiasdešimt metų, tačiau jis prisipažįsta socialinės priežiūros centre vis dar tebesimokantis gyventi: Niekada anksčiau nežinojau, kad, jei spaudžiant ranką, ji viršuje, vadinasi, tu lyderis, o jei apačioje tu nuolankesnis. M. Bliumenzonienė užsimena apie centre vykstančius socialinių įgūdžių formavimo užsiėmimus arba konfliktų sprendimų babies games būdų programą, babies games skirtą charakteriui gludinti.
Algis pabrėžia, kaip svarbu, kad visuomenė atkreiptų dėmesį, kad ne visi kalėję yra blogi, kad ne visi nori ten grįžti: Jeigu aš atvažiuoju į Vilnių ir stoty man kažkas įpils į marmūzę, tai negi aš sakysiu, kad visi tokie. Jis susiduria su neigiamu darbdavių požiūriu: Darbdavys babies games tik pamatęs, kad tu grįžęs iš įkalinimo įstaigos, sako, kad aš paskambins rytoj. Aš jam ir sakau: Klausyk, mielas drauge, nesakyk, kad tu paskambinsi tu išvis neskambinsi.
Algis nusišypso paklaustas apie ateities planus prisimindamas posakį: Aš planuoju, Dievas juokiasi. Prisipažįsta labai norintis babies games dirbti ir būti pavyzdžiu savo dvidešimt penkerių metų sūnui: Norisi, kad tuo keliu, kuriuo aš ėjau, jis neitų.
Lietuvos kalinių babies games globos draugijos socialinės priežiūros centro vadovė Milda Bliumenzonienė šiame projekte dalyvauja kaip socialinė darbuotoja. Su buvusiais kaliniais ji dirba jau du dešimtmečius. M. Bliumenzonienė, turėdama babies games tokią didelę darbo patirtį, primena, kad dauguma grįžusių iš įkalinimo įstaigų neturi net asmens babies games dokumento be kurio ir nakvynės namuose nepermiegosi.
Projekto socialinė darbuotoja išskiria visuomenėje susidariusį ydingą požiūrį į kalėjusį žmogų: Mes tą žmogų atstumiam, o vėliau ir pradedam jo bijoti. M. Bliumenzonienė pasigenda kitokio vyriausybės ir visuomenės požiūrio: Reiktų ne mušti, pykti, o pakviesti: tu esi tarp mūsų ir būk toks, koks mes. Smerktinas ne žmogus, o jo elgesys.
M. Bliumenzonienė atkreipia dėmesį į siaurą iš įkalinimo įstaigos išėjusio žmogaus pasaulėžiūrą: Būna, žmogus išeina iš įkalinimo įstaigos ir nieko nenori. Mano praktika ir patirtis rodo, kad jis niekada neišmoko nieko norėti. Jo pasaulėlis toks siauras: tai gali būti tik kriminalinis keliukas, kurį jam galbūt parodė net ir tėtis. Ji kviečia visus mus parodyti babies games kitokį kelią tam žmogui.
Socialinės priežiūros centro vadovė babies games mano, kad į kalėjusių žmonių integraciją turėtų įsijungti bendruomenė, nes vienam atsitiesti neįmanoma: Reikia ūkiškai pareikalauti: prispausti, supykti. M. Bliumenzonienė mano, kad reikia draugiško paplekšnojimo žmogui per petį, kad jis patikėtų, kad dar kažką gali.
Iš viso per projektą, t.y. tris metus, numatytos keturios profesijų (statybininko, baldžiaus ir siuvėjo) mokymo grupės, babies games vienoj grupėj maždaug dešimt žmonių. Per mokymo procesą kiekvieną dieną instruktoriai ir jų mokiniai dirba nuo 8 iki 21.
Į projekte numatytus kursus patenka tik motyvacinius kriterijus atitikę asmenys. Svarbiausias motyvas yra žmonių noras išmokti kažko. Ji jau džiaugiasi dviem šiuos kursus baigusiomis grupėmis: Patenkinti ir žmonės, ir instruktoriai. Socialinės darbuotojos babies games nuomone, šiuos kursus rengti būtina, nes į juos priimami žmonės jau nebegali babies games konkuruoti darbo rinkoje, dalyvauti Darbo biržos mokymuose, neturi net priminio išsilavinimo, babies games prarado įgūdį bendrauti.
Socialinė darbuotoja apibrėžia pagrindinį savo ir kolegų tikslą: Įdarbinti tą žmogų, kad jis išsimokėtų savo skolas, padengtų žalą ir galėtų sau laisvas laisvėj babies games gyventi. M. Bliumenzonienės nuomone, visi kalėjusieji gali išsikapstyti Išlipti yra įmanoma. Kol gyvas, tol yra viltis kažkam pasikeisti.
M. Bliumenzonienė, pa
No comments:
Post a Comment