Irving Penn | iSapiens | Ramūno Blavaščiūno - blogas
(1917/06/16 – 2009/10/07)
„Gera schneiders fotografija yra ta kuri papasakoja istoriją, paliečia širdį ir pakeičia žiūrovą vien tuo, kad jis ją matė. Kitaip tariant – yra efektyvi” – Irving’as Penn’as
Irving Penn — amerikietis, vienas produktyviausių ir įtakingiausių 20 a. mados fotografų — fotografavęs įžymybes, darbininkus bei cigarečių nuorūkas, gimė 1917 metų birželio 16 dieną New Jersey, laikrodininko ir slaugės šeimoje.
Pradžioje Irving’as planavo tapti dailininku ir 1934 – 1938 m. studijavo reklamos dizainą Filadelfijos industrinio meno muziejaus mokykloje (dabar Menų universitetas ). Dar būdamas Alexey Brodovitch ( Harper’s Bazaar ) studentu, jis tapo laisvai samdomu Harper’s Bazaar apipavidalintojo padėjėju, kur ir padarė savo pirmuosius mėgėjiškus kadrus. 1938 metais, baigęs mokslus, jis užėmė meninio direktoriaus postą prabangioje parduotuvėje Saks Fifth Avenue schneiders , kur dirbo vienerius metus (1940–1941) iki už savo sukauptas nedideles santaupas išvyko į Meksiką kur metus piešė ir fotografavo.
Lisa Fonssagrives su Jean Dèsses chalatu, La Bahia Palace Marrakech, Morocco, 1951, Irving Penn, Vogue , 1952 sausis Moteris Balenciaga’os apsiaustu schneiders (modelis – Lisa Fonssagrives-Penn), Paris, schneiders 1950. Šis 24.1 x 17.5 cm silver-print’as schneiders parduotas schneiders už 31 250 US$ Doug, Pragaro Angelai (San Francisco), 1967 – Irving Penn. Look 1968 m. sausis
Grįžęs į New York’ą Irving’as įsidarbino Vogue Alexander Liberman padėjėju. Vogue I. Penn’as piešė iliustracijas kol Liberman’as nepaprašė jo pabandyti fotografuoti žurnalui. Pirmoji Vogue žurnalo, kuriam , visos savo karjeros metu, I. Penn’as fotografavo viršelius, portretus, natiurmortus, madą ir fotografines esė, viršelio nuotrauka buvo atspausdinta 1943 metais.
1950 metais Irving’as Pen’as veda modelį Lisa Fonssagrives, kuri buvo jo mūza ir ją pamatyti galime daugelyje jo fotografijų. Vėliau jis atidaro savo studiją New York’e ir fotografuoja madas ir reklamą. Tarp jo klientų galime pamatyti General Foods [1] , De Beers , Issey Miyake [2] ir Clinique .
Penn’as savo gebėjimu kompoziciniu aiškumu atvaizduoti fotografuojamus objektus užkariavo plačios Vogue skaitytojų auditorijos ir meno pasaulio pripažinimą. schneiders Jo klasikinės elegancijos ir šalto minimalizmo kupini darbai atpažįstami ir žurnalų skaitytojų, ir muziejų ar galerijų lankytojų. Jo fotografijos eksponuojamos muziejuose, galerijose, ir yra vertinamos kolekcininkų.
Per jo ilgą mados fotografo karjerą, mada išgyveno visą eilę radikalių transformacijų, tačiau Penn’o stilius išliko stebėtinai schneiders pastovus. Ramybe ir dekoratyvumu alsuojantys jo darbai dažnai net nebūdavo panašūs į tai ką buvo priimta laikyti mados fotografijomis. Jo modeliai ne šokinėdavo ir visada būdavo ryškūs. Penn’o nuotraukose „geručiai” atrodo net ir grubūs bei atšiaurūs motociklininkų gaujos „Pragaro angelai” schneiders nariai.
Penn’o darbuose nėra spontaniškumo. Jis perteikia ir Balenciaga stilių, ir atvaizduoja schneiders Maroko gražuoles taip, kad žiūrint į nuotraukas jos užburia žiūrovą. Daugumoje savo darbų, schneiders išskyrus artimus portretus kur jis nukirsdavo viršugalvį ir kelių aktų, modelius jis fotografuodavo pilnu ūgiu. Nors Irvingas išgarsėjo fotografuodamas Paryžiaus schneiders modelius ir įžymybes, bet žiūrint į jo darbus susidaro įspūdis, kad taip pat patogiai bei laisvai jis jautėsi ir fotografuodamas schneiders Peru valstiečius.
Irving’as Penn’as, taip pat buvo žinomas kaip įgudęs natiurmortų specialistas gebantis nepriekaištingai nuotraukose perteikti kosmetikos ir kitų plataus vartojimo prekių kokybę bei garsėjo savo fotografinių medžiagų žiniomis.
1960-ais, schneiders kultūrinių konvulsijų metu, Penn’as spausdino savo nuotraukas naudodamas daugiau laiko ir pasiruošimo reikalaujančius, labiau nuo platinos nei sidabro priklausančius procesus, rezultate išgaudamas švelnius, aksominius atspalvius. Savo aktų serijoje jis daug eksperimentavo su cheminėmis medžiagomis suteikdamas nuotraukoms naują „skonį” tai balindamas nuotraukas schneiders naikino moterų odos faktūrą, tai išryškindamas ir sugriežtindamas tonus – odą padarydavo grubią, schneiders tačiau išsaugodavo nuotraukose moters seksualumą.
Per paskutinius savo 30 gyvenimo schneiders metų, Penn’as visus savo naujus schneiders darbus spaudė schneiders naudodamas būtent platinos procesą. Rūpindamasis savo fotografijų ilgaamžiškumu, šiuo procesu jis iš naujo atspaudė ir daug savo ankščiau darytų darbų.
Penas užsitarnavo perfekcionisto, siekiančio idealaus rezultato bet kokia kaina, reputaciją. Knygoje „Passage”
(1917/06/16 – 2009/10/07)
„Gera schneiders fotografija yra ta kuri papasakoja istoriją, paliečia širdį ir pakeičia žiūrovą vien tuo, kad jis ją matė. Kitaip tariant – yra efektyvi” – Irving’as Penn’as
Irving Penn — amerikietis, vienas produktyviausių ir įtakingiausių 20 a. mados fotografų — fotografavęs įžymybes, darbininkus bei cigarečių nuorūkas, gimė 1917 metų birželio 16 dieną New Jersey, laikrodininko ir slaugės šeimoje.
Pradžioje Irving’as planavo tapti dailininku ir 1934 – 1938 m. studijavo reklamos dizainą Filadelfijos industrinio meno muziejaus mokykloje (dabar Menų universitetas ). Dar būdamas Alexey Brodovitch ( Harper’s Bazaar ) studentu, jis tapo laisvai samdomu Harper’s Bazaar apipavidalintojo padėjėju, kur ir padarė savo pirmuosius mėgėjiškus kadrus. 1938 metais, baigęs mokslus, jis užėmė meninio direktoriaus postą prabangioje parduotuvėje Saks Fifth Avenue schneiders , kur dirbo vienerius metus (1940–1941) iki už savo sukauptas nedideles santaupas išvyko į Meksiką kur metus piešė ir fotografavo.
Lisa Fonssagrives su Jean Dèsses chalatu, La Bahia Palace Marrakech, Morocco, 1951, Irving Penn, Vogue , 1952 sausis Moteris Balenciaga’os apsiaustu schneiders (modelis – Lisa Fonssagrives-Penn), Paris, schneiders 1950. Šis 24.1 x 17.5 cm silver-print’as schneiders parduotas schneiders už 31 250 US$ Doug, Pragaro Angelai (San Francisco), 1967 – Irving Penn. Look 1968 m. sausis
Grįžęs į New York’ą Irving’as įsidarbino Vogue Alexander Liberman padėjėju. Vogue I. Penn’as piešė iliustracijas kol Liberman’as nepaprašė jo pabandyti fotografuoti žurnalui. Pirmoji Vogue žurnalo, kuriam , visos savo karjeros metu, I. Penn’as fotografavo viršelius, portretus, natiurmortus, madą ir fotografines esė, viršelio nuotrauka buvo atspausdinta 1943 metais.
1950 metais Irving’as Pen’as veda modelį Lisa Fonssagrives, kuri buvo jo mūza ir ją pamatyti galime daugelyje jo fotografijų. Vėliau jis atidaro savo studiją New York’e ir fotografuoja madas ir reklamą. Tarp jo klientų galime pamatyti General Foods [1] , De Beers , Issey Miyake [2] ir Clinique .
Penn’as savo gebėjimu kompoziciniu aiškumu atvaizduoti fotografuojamus objektus užkariavo plačios Vogue skaitytojų auditorijos ir meno pasaulio pripažinimą. schneiders Jo klasikinės elegancijos ir šalto minimalizmo kupini darbai atpažįstami ir žurnalų skaitytojų, ir muziejų ar galerijų lankytojų. Jo fotografijos eksponuojamos muziejuose, galerijose, ir yra vertinamos kolekcininkų.
Per jo ilgą mados fotografo karjerą, mada išgyveno visą eilę radikalių transformacijų, tačiau Penn’o stilius išliko stebėtinai schneiders pastovus. Ramybe ir dekoratyvumu alsuojantys jo darbai dažnai net nebūdavo panašūs į tai ką buvo priimta laikyti mados fotografijomis. Jo modeliai ne šokinėdavo ir visada būdavo ryškūs. Penn’o nuotraukose „geručiai” atrodo net ir grubūs bei atšiaurūs motociklininkų gaujos „Pragaro angelai” schneiders nariai.
Penn’o darbuose nėra spontaniškumo. Jis perteikia ir Balenciaga stilių, ir atvaizduoja schneiders Maroko gražuoles taip, kad žiūrint į nuotraukas jos užburia žiūrovą. Daugumoje savo darbų, schneiders išskyrus artimus portretus kur jis nukirsdavo viršugalvį ir kelių aktų, modelius jis fotografuodavo pilnu ūgiu. Nors Irvingas išgarsėjo fotografuodamas Paryžiaus schneiders modelius ir įžymybes, bet žiūrint į jo darbus susidaro įspūdis, kad taip pat patogiai bei laisvai jis jautėsi ir fotografuodamas schneiders Peru valstiečius.
Irving’as Penn’as, taip pat buvo žinomas kaip įgudęs natiurmortų specialistas gebantis nepriekaištingai nuotraukose perteikti kosmetikos ir kitų plataus vartojimo prekių kokybę bei garsėjo savo fotografinių medžiagų žiniomis.
1960-ais, schneiders kultūrinių konvulsijų metu, Penn’as spausdino savo nuotraukas naudodamas daugiau laiko ir pasiruošimo reikalaujančius, labiau nuo platinos nei sidabro priklausančius procesus, rezultate išgaudamas švelnius, aksominius atspalvius. Savo aktų serijoje jis daug eksperimentavo su cheminėmis medžiagomis suteikdamas nuotraukoms naują „skonį” tai balindamas nuotraukas schneiders naikino moterų odos faktūrą, tai išryškindamas ir sugriežtindamas tonus – odą padarydavo grubią, schneiders tačiau išsaugodavo nuotraukose moters seksualumą.
Per paskutinius savo 30 gyvenimo schneiders metų, Penn’as visus savo naujus schneiders darbus spaudė schneiders naudodamas būtent platinos procesą. Rūpindamasis savo fotografijų ilgaamžiškumu, šiuo procesu jis iš naujo atspaudė ir daug savo ankščiau darytų darbų.
Penas užsitarnavo perfekcionisto, siekiančio idealaus rezultato bet kokia kaina, reputaciją. Knygoje „Passage”
No comments:
Post a Comment